Lietuvos judėjimas "Černobylis"
logo




Klausimai - atsakymai SADM


      

Artėjant 29-osioms Černobylio katastrofos minėjmo metinėms, laikraščio „Černobylietis“ redaktorius Kęstutis Kazlauskas kalbėjosi su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, pateikdamas gerbiamai ministrei dažniausiai laikraščio skaitytojų užduodamus redakcijai klausimus, susijusius su socialinėmis garantijomis asmenų, pasiųstų likviduoti Černobylio AE avarijos pasekmes iš Lietuvos. Jūsų dėmesiui pateikiame interviu su SADM ministre Algimanta Pabedinskiene.

1. Prieš keletą metų keli LR Seimo nariai inicijavo LR Vyriausybės nutarimo papildymą dėl lengvatinio pravažiavimo tarpmiestiniu bei miesto transportu Lietuvos černobyliečiams. Tada buvęs LR Susisiekimo ministerijos ministras Eligijus Masiulis „nerado“ 1,5 milijono litų, kad būtų priimta ši pataisa, nors dešimtys milijonų litų iš valstybės biudžeto buvo mesta propogandai naujos Visagino AE statybai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visada deklaruoja socialinį teisingumą tarp visų socialiai remtinų Lietuvos piliečių grupių, ar SAD ministerija negalėtų iš naujo inicijuoti LR Vyriausybės nutarimo papildymą, dėl lengvatinio Lietuvos černobyliečių pravažiavimo tarpmiestiniu bei miesto transportu?

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis, atsižvelgdamas į papildomų komitetų išvadas, 2013 m. spalio 16 d. dėl Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIP-3410) priėmė sprendimą grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Taigi, projektas nėra atmestas, todėl patobulinus vėl bus teikiamas svarstyti Seime.

2. Pagal senus sovietinius įstatymus Černobylio AE avarijos pasekmių likviduotojai, turėjo būti nuo 50-ties metų išleidžiami į pensiją. Dar 1990 – 1992 metais LR Aukščiausioje Taryboje bei Socialinės apsaugos ministerijoje diskutavome dėl galimybės paankstinti Lietuvos černobyliečių pensijinį amžių. Vėliau viskas užsimiršo ir mes, kaip visi, išeisime 65-erių metų į pensiją. Kadangi dabar černobyliečių amžiaus vidurkis yra 54-58 metai, jie turi mažą tikimybę sulaukti pensijos, nes sveikatos priežiūra Lietuvoje černobyliečių yra nulinė (panaikintas Černobylio medicinos centras Vilniuje). Kaip manote, ar Lietuvoje būtų įmanoma sutrumpinti černobyliečių pensijinį amžių?

Šiuo metu šis klausimas nesvarstomas, tačiau jei politinė dauguma nuspręs peržiūrėti atskirų grupių (pvz. mokytojų) galimybes ankščiau išeiti į pensiją, būtinai į šiuos svarstymus įtrauksime ir černobyliečius.

            Pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, senatvės pensijos amžius yra nustatytas visoms profesinėms bei socialinėms grupėms vienodas. Sumažinus senatvės pensijos amžių tam tikrai profesinei grupei būtų pažeisti solidarumo ir lygiateisiškumo principai valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemoje. Visiems asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, yra nustatytas vienodo dydžio valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos tarifas ir valstybinės socialinio draudimo pensijos yra skiriamos taikant vienodus reikalavimus. Taigi asmenims, vienodomis sąlygomis įgijusiems teisę į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, taikomi vienodi reikalavimai šiai pensijai gauti. Sumažinus senatvės pensijos amžių vienai profesinei grupei būtų išmokėta didesnė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma lyginant su kitais senatvės pensijų gavėjais. Be to, būtų sudarytas precedentas ir kitoms profesinėms grupėms (pvz. mokytojams, ugniagesiams, narams gelbėtojams ir pan.) reikalauti išskirtinių sąlygų valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai skirti.

 3. Iki 2000-ųjų metų černobyliečiai buvo remiami kaip atskira socialinė grupė įsidarbinant. Už įdarbintus černobyliečius darbo biržos vienerius metus darbdaviams pervesdavo minimalų mėnesinį atlyginimą. Vėliau tas išskirtinumas buvo panaikintas. Mūsų turimais duomenimis Lietuvoje dirba tik 8-10 procentų gyvų esančių černobyliečių. Kiti yra pensininkai arba neįgalūs ir bedarbiai. Šiais laikais yra beveik neįmanoma įsidarbinti 50-mečio sulaukusiam žmogui, o jeigu jis dar yra ir černobylietis, tuo įsidarbinimas ir baigiasi. Ar įmanoma prie dabar esančių grupių, remiamų įsidarbinant, vėl atstatyti černobyliečius, kaip atskirą grupę, remiamą įsidarbinant?

Šiuo metu yra rengiamas Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame yra numatomos papildomai remiamos grupės. Černobyliečiai patenka į šias grupes.

4. Pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr.198, černobyliečiams praradus sveikatą, pasikeitus sveikatos būklei arba numirus, jeigu tai yra susiję su jo dalyvavimu Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimu, jam ar jo šeimos nariams yra išmokamos viekartinė kompensacijos. Nuo 1993 metų nė karto nebuvo indeksuotos išmokos, kurios dabar pavirto net ir mirties atveju, į kelių mėnesių valdininko atlyginimo dydžio kompensaciją. Ar nėra galvojama ateityje indeksuoti šių vienkartinių kompensacijų?

Ačiū už šį klausimą. Ši Vyriausybė iki 2015 sausio grąžino į pradinius dydžius visus socialinių išmokų sumažinimus padarytus ankstesnės valdžios per naktines reformas. Dabar peržiūrėsime ką reikia indeksuoti, nes per praėjusius metus žmonių išlaidos didėjo, tam turėjo įtakos ir infliacija, todėl būtina atsižvelgti į objektyvias aplinkybes ir padidinti pagrindines socialines išmokas.

 5.  Latvijos černobyliečiai iš savo miestų ir rajonų savivaldybių gauna kasmėnesines išmokas komunalinių išlaidų daliniam kompensavimui. Turint galvoje, kad Lietuvoje iš 7000 černobyliečių per 2500 žmonių yra mirę, per 500 – išvykusių gyventi į užsienį, o iš likusių nepilnai 4000, tik pusė gyvena komunaliniuose butuose, Lietuvoje reikėtų kompensuoti 2 žmonėms iš 2500 gyventojų. Ar tai būtų realu ir įmanoma?

Nuo 2014 m. sausio piniginę socialinę paramą gyventojams teikia deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija. 

Gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama, jeigu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo už būsto šildymą moka daugiau kaip 20 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, karšto vandens išlaidų kompensacija, jeigu išlaidos viršija 5 proc. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, geriamojo vandens – jeigu išlaidos viršija 2 proc. pajamų. 

Savivaldybių tarybos gali nuspręsti, kad ir kitos aplinkybės sudarytų galimybę kompensuoti gyvenimo išlaidas.

 6. Asociacija „Lietuvos judėjimas „Černobylis“ per savo 25-erių metų veiklą daug kartų kreipėsi į LR Seimą ir LR Vyriausybę dėl įstatymo „Dėl socialinių bei medicininių garantijų asmenims, likvidavusiems Černobylio AE avarijos padarinius“ priėmimo. Latvijos černobyliečiai turi priimtą tokį įstatymą, o mums buvo aiškinama, kad toks įstatymas sujauktų visą Lietuvos įstatyminę bazę ir nėra realu jo priimti. Jūsų nuomone, ar Lietuvos černobyliečiai dar turėtų puoselėti savo viltis dėl šio įstatymo?

Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę, nuo 1994 metų priimti svarbiausi įstatymai sveikatos apsaugos, pensinio aprūpinimo, užimtumo ir kt. srityse, kurie apima visas Lietuvos gyventojų grupes, taip pat ir Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo dalyvius. Jei yra manymų, kad trūksta kažkurių nuostatų, manytume vertėtų papildyti esamus teisės aktus, beto tai ir paprastesnės procedūros.

 7. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra per 10 tūkstančių likusių gyvų černobyliečių. Jie nors ir prievartiniu būdu, bet gelbėjo visos Europos gyventojus. Europoje visiškai kitaip žiūrima į mus, nei postsovietinės erdvės valstybėse. Kaip Jūs galvojate, ar Europos Sąjunga galėtų prisidėti prie socialinės atskirties sumažinimo Pabaltijo šalių černobyliečiams?

Manyčiau tai svarstytinas klausimas. Tikriausia reikėtų platesnės diskusijos kokie yra jūsų lūkesčiai ir kokios ES galimybės. Paprastai ES neteikia tiesioginės finansinės paramos žmogui, tačiau nevyriausybinių organizacijų veiklai, jų narių socialiniai atskirčiai mažinti yra skiriama nemažai dėmesio ir lėšų. Galbūt šiuo klausimu, ypač informacijos suteikimu, galėtų padėti ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

 

Dėkojame, gerbiamai ministrei, už interviu. Internetinės svetainės chernobyl.lt skaitytojų vardu linkime Jums sveikatos ir sėkmės darbuose.

Kalbėjosi Kęstutis Kazlauskas

2015-03-18

Aukštyn^

 

 

 






Hey.lt
            - Nemokamas lankytojų skaitliukas